12. Kai Judo miestai ir Jeruzalės gyventojai šauksis dievų, kuriems jie degina aukas, kad gelbėtų, tie dievai nelaimėje jiems nieko nepadės.
13. Kiek tavo miestų, tiek tavo dievų, Judai!Kiek Jeruzalėje gatvių,tiek aukurų pasistatėte Gėdai,aukurų aukoms Baalui deginti.
14. O tu nesimelsk už šią tautą! Neužtark jų nei prašymu, nei malda! Aš negirdėsiu, kai jie šauksis manęs savo nelaimės metu“.
15. Kokią teisę turi mano mylimoji būti mano Namuose,kai ji daro bjaurius darbus?Ar gali įžadai ir aukų mėsa atitolintinuo tavęs nelaimę?Argi per juos pabėgsi nuo pavojaus?
16. „Žaliuojantis alyvmedis, malonus akims“ –taip VIEŠPATS praminė tave.Bet dabar jis tarsi didžiu perkūno trenksmupadega jo lapus, ir liepsnoja jo šakos.