1. Hilkijo sūnaus Jeremijo iš kunigų šeimos Anatote, Benjamino žemėje, žodžiai.
2. VIEŠPATIES žodis pasiekė jį Amono sūnaus Judo karaliaus Jošijo dienomis, tryliktais jo valdymo metais.
3. Taip pat pasiekė Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo dienomis iki vienuoliktų Judo karaliaus Jošijo sūnaus Zedekijo metų pabaigos, iki Jeruzalės tremties penkto mėnesio.
4. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
5. „Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau,dar prieš tau gimstant, tave pašventinau,pranašu tautoms tave paskyriau“.
6. „Ak, Viešpatie DIEVE! – sudejavau. –Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!“
7. Bet VIEŠPATS man atsakė:„Nesakyk: ‘Esu tik vaikas!’Kur tik tave siųsiu, ten eisi,ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi!
8. Nebijok nieko, nes aš su tavimiir tave apsaugosiu“, – tai VIEŠPATIES žodis.
9. Tuomet VIEŠPATS ištiesė ranką irpalytėjo mano lūpas, tardamas:„Štai dedu savo žodžius į tavo lūpas!
10. Įsidėmėk! Šią dieną paskiriu tavetautų ir karalysčių prievaizdu,kad išrautum ir nugriautum,sunaikintum ir nuverstum,atstatytum ir atsodintum“.
11. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ką matai, Jeremijau?“ – „Migdolmedžio šaką“, – atsakiau.