2. Jis išaugo kaip atžala jo akivaizdoje,kaip šaknis sausoje žemėje.Jis buvo nei patrauklus, nei gražus:matėme jį, bet nepamėgome.
3. Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas,skausmų vyras, apsipratęs su negalia,toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą.Jis buvo paniekintas, ir mes jį laikėme nieku.
4. Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias,sau užsikrovė mūsų skausmus.O mes laikėme jį raupsuotu,Dievo nubaustu ir nuvargintu.