15. Tu padidinai savo tautą, VIEŠPATIE,pagausinai tautą savo paties šlovei,į visas puses praplatinai krašto ribas.
16. VIEŠPATIE, savo nelaimėje jie ieškojo tavęsir šaukė iš skausmo, kai buvo baudžiami.
17. Kaip nėščia moteris artėjant gimdymuiiš skausmo raitosi ir šaukia,tokie ir mes, VIEŠPATIE, buvome prieš tave.
18. Mes buvome nėšti ir raitėmės skausmuose,tačiau pagimdėme vėją,o išgelbėjimo žemei neatnešėme;nė vienas negimsta gyventi pasaulyje.
19. Tavo mirusieji gyvens, jų kūnai prisikels,nes tavo rasa – rasa, švytinti šviesa,todėl ir šešėlių šalis atiduos mirusiuosius.Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo,visi, kurie gulite dulkėse!