6. Tavo dešinė, VIEŠPATIE,nuostabi savo jėga,tavo dešinė ranka, VIEŠPATIE,triuškina priešus!
7. Savo didybės šlovenugalėjai priešininkus,išliejai savo įniršį,kuris surijo juos kaip ugnis suryja šiaudus.
8. Tavo nirtulio dvelktelėjimu susitelkė vandenys,ir bangos iškilo tarsi pylimas,bedugnės vandenys sustingo viduryje jūros.
9. Priešas sakė: ‘Vysiuosi ir pasivysiu,pasidalysiu grobį, pasisotinsiu.Išsitrauksiu kalaviją,mano ranka juos sunaikins’.
10. Bet tu papūtei savo vėju,ir jūra juos užliejo;jie nugrimzdo tarsi švinas į gilų vandenį.
11. Kas tarp dievų tau lygus, VIEŠPATIE?Kas, kaip tu, nuostabus šventumu?Baisus darbų šlove, darantis stebuklus;
12. kai ištiesei savo dešinę,žemė juos prarijo.
13. Savo ištikima meile vedei tautą,kurią išpirkai,savo galia juos lydėjaiį savo šventąją buveinę.
14. Tai girdėdamos drebėjo tautos,skausmas apėmė Filistijos gyventojus.
15. Edomo vadus pagavo išgąstis;drebulys apėmė Moabo galiūnus;nutirpo iš baimės visi Kanaano gyventojai.
16. Juos apėmė baimė ir siaubas;tavo rankos galybe jie nutilo kaip akmuo,kolei praėjo tavo tauta, VIEŠPATIE,kolei praėjo tauta, kurią išpirkai.
17. Tu juos įvedei ir pasodinai savo paveldo kalne,toje vietoje, VIEŠPATIE, kurią padarei savo buveine,toje šventykloje, VIEŠPATIE, kurią pastatė tavo rankos.