6. Tavo dešinė, VIEŠPATIE,nuostabi savo jėga,tavo dešinė ranka, VIEŠPATIE,triuškina priešus!
7. Savo didybės šlovenugalėjai priešininkus,išliejai savo įniršį,kuris surijo juos kaip ugnis suryja šiaudus.
8. Tavo nirtulio dvelktelėjimu susitelkė vandenys,ir bangos iškilo tarsi pylimas,bedugnės vandenys sustingo viduryje jūros.
9. Priešas sakė: ‘Vysiuosi ir pasivysiu,pasidalysiu grobį, pasisotinsiu.Išsitrauksiu kalaviją,mano ranka juos sunaikins’.
10. Bet tu papūtei savo vėju,ir jūra juos užliejo;jie nugrimzdo tarsi švinas į gilų vandenį.
11. Kas tarp dievų tau lygus, VIEŠPATIE?Kas, kaip tu, nuostabus šventumu?Baisus darbų šlove, darantis stebuklus;
12. kai ištiesei savo dešinę,žemė juos prarijo.
13. Savo ištikima meile vedei tautą,kurią išpirkai,savo galia juos lydėjaiį savo šventąją buveinę.