13. Savo ištikima meile vedei tautą,kurią išpirkai,savo galia juos lydėjaiį savo šventąją buveinę.
14. Tai girdėdamos drebėjo tautos,skausmas apėmė Filistijos gyventojus.
15. Edomo vadus pagavo išgąstis;drebulys apėmė Moabo galiūnus;nutirpo iš baimės visi Kanaano gyventojai.
16. Juos apėmė baimė ir siaubas;tavo rankos galybe jie nutilo kaip akmuo,kolei praėjo tavo tauta, VIEŠPATIE,kolei praėjo tauta, kurią išpirkai.
17. Tu juos įvedei ir pasodinai savo paveldo kalne,toje vietoje, VIEŠPATIE, kurią padarei savo buveine,toje šventykloje, VIEŠPATIE, kurią pastatė tavo rankos.
18. VIEŠPATS karaliaus per amžių amžius“.
19. Kai faraono žirgai, kovos vežimai ir vežėjai įžygiavo į jūrą, VIEŠPATS užvertė juos vandenimis, o izraelitai perėjo per jūros vidurį sausa žeme.
20. Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė į ranką būgnelį su žvangučiais. Visos moterys išėjo paskui ją, rankomis mušdamos būgnelius su žvangučiais ir šokdamos ratelius.
21. Mirjama užgiedojo:„Giedokite VIEŠPAČIUI,nes jis šlovingai nugalėjo,nugramzdino į jūrą žirgą ir vežėją“.
22. Tada Mozė vedė Izraelį tolyn nuo Nendrių jūros. Jie ėjo gilyn į Šūro dykumą. Tris dienas keliavo dykuma, nerasdami vandens.
23. Atėję į Marą, Maros vandens gerti negalėjo, nes jis buvo kartus. Todėl ir vietovė buvo vadinama Mara.