21. „Žmogau, sulaužiau Egipto valdovo faraono ranką. Tikėk manimi, ji nebuvo aprišta, kad būtų gydoma, nei tvirtai sutvarstyta, kad būtų stipri laikyti kalaviją“.
22. Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi, aš prieš Egipto valdovą faraoną; aš sulaužysiu abi jo rankas – sveikąją ir sulaužytąją – ir atimsiu iš jo rankos kalaviją.
23. Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų, vėtysiu juos po kraštus.
24. Babilono karaliaus rankas sustiprinsiu, įduosiu savo kalaviją jam į ranką, o faraono rankas sulaužysiu; priešais Babilono karalių jis dejuos, kaip dejuoja mirtinai sužeistas žmogus.
25. Babilono karaliaus rankas stiprinsiu, o faraonas bus kaip be rankų. Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai įduosiu savo kalaviją Babilono karaliui į ranką. Jis pakels jį prieš Egipto žemę.
26. Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų ir vėtysiu juos po visus kraštus. Tuomet jie žinos, kad aš esu DIEVAS“.