10. Mirsi nuo svetimųjų rankosneapipjaustytųjų mirtimi,nes aš pasakiau“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.
11. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
12. „Žmogau, raudok dėl Tyro karaliaus ir sakyk jam:‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.Tu buvai tobulumo antspaudas,kupinas išmintiesir tobulo grožio.
13. Tu buvai Edene, Dievo sode;tave puošė visokiausi brangakmeniai:sardis, chrizolitas ir deimantas,berilas, oniksas ir jaspis,safyras, rubinas ir smaragdas;iš aukso tavo karuliai ir puošmenos.Tą dieną, kai buvai sukurtas,jie buvo padirbti.
14. Su kerubu išskleistais ir saugančiais sparnaisaš padariau tave globėju;tu gyvenai ant Dievo šventojo kalnoir vaikščiojai tarp ugningų akmenų.
15. Tu buvai be dėmės savo keliuosenuo pat savo sukūrimo dienosligi buvo nustatyta tavo kaltė.
16. Per savo plačiąją prekybątu prisipildei smurto ir nusidėjai,todėl varau tave toli nuo Dievo kalno.Ir kerubas išskėstais ir serginčiais sparnaisnuvarė tave nuo ugningųjų akmenų.
17. Nuo tavo grožio išpuiko tavo širdis,dėl savo spindesio piktnaudžiavai savo išmintimi.Nubloškiau tave žemėn,padariau iš tavęs reginį,kad karaliai įsidėmėtų.
18. Išniekinai savo šventyklassavo kalčių daugybeir sukta prekyba.Uždegiau tave ugnimi,ir ji tave surijo;paverčiau tave pelenais ant žemės akyse visų,kurie tave matė.
19. Visi, kas tik pažino tave tautose,yra apstulbę;tu tapai pasibaisėjimu,ir tavęs niekada nebebus’“.
20. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
21. „Žmogau, atsisuk veidu į Sidoną, pranašauk jam
22. ir sakyk:‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.Tikėk manimi! Sidone, ateinu prieš tave!Apreikšiu per tave savo šlovę!Jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS,kai per jį vykdysiu bausmęir apreikšiu savo šventumą,
23. nes pasiųsiu į jį marąir kraujo praliejimą jo gatvėse.Jame kris užmuštieji,kai kalavijas ateis iš visų pusių.Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS’.
24. Izraelio namai daugiau neberas dygliuotų brūzgynų ar duriančių erškėčių pas visus savo kaimynus, kurie žiūrėjo į juos su panieka. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“.
25. Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kai surinksiu Izraelio namus iš tautų, kuriose jie išsklaidyti, ir apreikšiu per juos šventumą tautų akivaizdoje, jie kursis savo pačių žemėje, kurią daviau savo tarnui Jokūbui.
26. Jie gyvens joje saugiai, statysis namus ir veis vynuogynus. Jie gyvens saugiai, kai būsiu nubaudęs visus jų kaimynus, žiūrėjusius į juos su panieka. Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, jų Dievas“.