1. Paskui aš girdėjau danguje skardžius balsus tarsi didžiulės minios, skelbiančios:„Aleliuja! Išganymas, šlovė ir galybėpriklauso mūsų Dievui,
2. nes tikri ir teisingi jo nuosprendžiai!Jis nuteisė didžiąją ištvirkėlę,kuri sugadino žemę savo ištvirkavimu; jis atkeršijo už savo tarnų kraują,pralietą jos rankomis“.
3. Ir dar kartą jie skelbė:„Aleliuja! Jos dūmai rūks per amžių amžius!“
4. Dvidešimt keturi vyresnieji ir keturios būtybės parpuolė ir pagarbino Dievą, sėdintį soste, sakydami: „Amen. Aleliuja!“