1. Paskui aš girdėjau danguje skardžius balsus tarsi didžiulės minios, skelbiančios:„Aleliuja! Išganymas, šlovė ir galybėpriklauso mūsų Dievui,
2. nes tikri ir teisingi jo nuosprendžiai!Jis nuteisė didžiąją ištvirkėlę,kuri sugadino žemę savo ištvirkavimu; jis atkeršijo už savo tarnų kraują,pralietą jos rankomis“.
3. Ir dar kartą jie skelbė:„Aleliuja! Jos dūmai rūks per amžių amžius!“
4. Dvidešimt keturi vyresnieji ir keturios būtybės parpuolė ir pagarbino Dievą, sėdintį soste, sakydami: „Amen. Aleliuja!“
5. O nuo sosto nuskambėjo balsas:„Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai, visi, kurie jo bijote,maži ir dideli!“
6. Vėl aš išgirdau tarsi gausingos minios balsą, lyg didelių vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, skelbiant:„Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis.
7. Džiūgaukime ir linksminkimės, ir teikime jam garbę,nes prisiartino Avinėlio vestuvėsir jo nuotaka pasirengusi!
8. Jai buvo duota apsivilkti spindinčia, tyra drobe;o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai“.
9. Ir sako man [angelas]: „Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį’“. Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“
10. Aš puoliau jam po kojų, norėdamas jį pagarbinti, bet jis įspėjo: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie laikosi Jėzaus liudijimo. Dievą garbink! O Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia“.
11. Aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; jis teisingai teisia ir kovoja.
12. Jo akys švietė kaip ugnies liepsna, o ant jo galvos daug diademų ir įrašytas vardas, kurio niekas nežino, tik jis pats.
13. Jis apsirengęs krauju permirkusiu drabužiu, ir jo vardas – Dievo Žodis.
14. Jį lydėjo dangaus galybių pulkai ant baltų žirgų, apsivilkę tyros baltos drobės drabužiais.